Šildymas vėdinimas

Po gipso kartono montavimo arba reiktų sakyti greta jo, pradedamas šildymo vėdinimo sistemos įrengimas. Kodėl šildymas vėdinimas pradedamas montuoti kartu? Todėl, kad tai ta pati sistema. Kažkada dar projektavimo pradžioje masčiau jog name bus atskira vėdinimo sistema ir atskira grindinio šildymo su šilumos siurbliu oras-vanduo sistema, bet pradėjus bendrauti su vėdinimo sistemų projektuotojais montuotojais išsirutuliojo visai kitokia šildymo vėdinimo sistema. Taigi mūsų namui montuojama bendra šildymo vėdinimo sistema, kur ir šildymas ir vėdinimas vyksta oru. Kadangi nebeliko grindinio šildymo, tai nusprendžiau už tuos pinigus pasidaryti vertikalius geoterminius gręžinius ir tada naudoti šilumos siurblį žemė-oras. Šilumos siurblys amerikiečių gamybos ClimateMaster TSV-042 (šiek tiek charakteristikos galima pamatyti čia). Šitų šilumos siurblių importuotojas yra UAB „Alropa“. Dabar jau mūsų šilumos siurblys ne tik tiekia šilumą į ortakius, bet taip pat atlieka ir vėsinimą, bei šildo geriamą vandenį boileryje (boileris turi būti atskiras, prie šilumos siurblio jo nėra). Greta šilumos siurblio numatytas rekuperatorius Komfovent REGO500VE-AC šilto oro išsaugojimui ir gražinimui atgal į patalpas.

Visi ortakiai metaliniai, kur reikia lankstus su triukšmo slopintuvais, oro padavimo – apšiltinti. Visą šildymo vėdinimo projektavimą ir montavimą (viską kas liečia ortakius) atlieka UAB „Oro centras“. O visą šilumos siurblio ir katilinės aprišimą  atlieka UAB „Inviktus“. Kadangi dar ne viskas iki galo sumontuota ir nėra paleista, tai apie veikimą negaliu nieko pasakyti, kol kas 🙂


Šildymo vėdinimo projektas. 1 aukštas

Šildymo vėdinimo projektas. 1 aukštas

Šildymo vėdinimo projektas. 2 aukštas

Šildymo vėdinimo projektas. 2 aukštas

Ortakių montavimo pradžia

Ortakių montavimo pradžia

Ortakiai virš virtuvės, vėliau bus uždengta gipso kartono "dėže"

Ortakiai virš virtuvės, vėliau bus uždengta gipso kartono „dėže“

Ortakiai svetainėję

Ortakiai svetainėję

Ortakis atkeliavo į miegamą kambarį pirmame aukšte

Ortakis atkeliavo į miegamą kambarį pirmame aukšte

Ortakis WC

Ortakis WC

Dar daugiau ortakių netoli katilinės

Dar daugiau ortakių netoli katilinės

Dar daugiau ortakių pirmo aukšto miegamam kambaryje

Dar daugiau ortakių pirmo aukšto miegamam kambaryje

Ortakiai keliauja į antrą aukštą

Ortakiai keliauja į antrą aukštą

Ortakių išsišakojimas antrame aukšte

Ortakių išsišakojimas antrame aukšte

Ortakiai virš virtuvės uždengti gipso kartono "dėže"

Ortakiai virš virtuvės uždengti gipso kartono „dėže“

Ortakiai keliauja į katilinę

Ortakiai keliauja į katilinę

Rekuperatorius REGO500VE-AC

Rekuperatorius REGO500VE-AC

Mūsų katilinė su rekuperatoriu, šilumos siurbliu ir boileriu

Mūsų namo katilinė su rekuperatoriu, šilumos siurbliu ir boileriu

Šilumos siurblio ClimateMaster TS techninės charekteristikos

Šilumos siurblio ClimateMaster TS techninės charekteristikos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Related Articles

39 Comments

  1. 1

    Artūras

    Koki plotą, tūrį šildysi? Įdomu kiek elektros suks.
    Įmesk šiek tiek techninės info apie patį šilumos siurblį 🙂

    Reply
    1. 1.1

      valdas

      šildomas plotas tai visas, t.y 220m². Bet šiuo atveju svarbiau ne plotas, o šilumos nuostoliai. Mano namui parinktas šilumos siurblys, kurio šilumos galingumas truputi virš 9kW, nes suskaičiavus namo šiluminius nuostolius bei įvertinus ateties galimus nesandarumus per langus, taip pat nevertinant šilumos pritekėjimu per langus ir žmonių ir pan., kitaip tariant su atsarga gauta apie 9kW. O truputį skaičiukų apie šilumos siublį galima rasti čia http://alropa.lt/CM_tabels_TS.html Žiūrėti TSV-042, nes iš pradžių buvau truputi sumaišęs modelį, kuris atkeliavo 🙂

      Reply
      1. 1.1.1

        Artūras

        serveris alropos neatlaike, puslapio neatidaro:
        Pinging alropa.lt [79.98.25.35] with 32 bytes of data:
        Request timed out.
        Request timed out.
        Request timed out.
        Request timed out.

        Reply
        1. 1.1.1.1

          valdas

          …įkėliau pas save į postą, kad paskui visai nesulūlžtų jų serveris 🙂

          Reply
          1. 1.1.1.1.1

            Artūras

            tai kaip suprantu lentelėje reikia žiūrėti ties „Grunto Kolektorius“. COP 3.8 įdomu prie kokiu standartų matuota. Galėjo daugiau duomenų pridėti 🙂

          2. valdas

            Žiūrėti galima įvairiai, priklausomai nuo koks gręžinys ar horizontalus kolektorius įrengiamas, nes pvz. vertikaliame kolektoriuje teigiama, jog žemiau 20m yra pastovi 10 laipsnių temperatūra, tokiu atveju reikia žiūrėti į vidurinį stulpelį, nes jame šilumos šaltinio temperatūra 10 laipsnių. Jei domina daugiau duomenų, tai jų galima rasti climatemaster puslapyje arba va cia:
            http://www.climatemaster.com/downloads/EP007.pdf

          3. Artūras

            radau ir as daugiau info http://www.climatemaster.com/downloads/LC377.pdf

            pas mane yra trys vertikalūs grežiniai po ~65m. Yra davikliai siurblyje temperatūros kiek laipsnių ateina ir grįžta į gruntą. Net ir dabar vasarą, šią savaitę siurblys pradirbo tik 1 valandą, T iš grunto matau rodo +7.1 laipsnių. Ruošiu karštą vandenį iki +50 laipsnių. Kol kas rekordinis COP 3,8.

            Va 18’tą šių metų savaitę vidurkis T iš grunto buvo tik +3.7C. Siurblys dirbo tik 6 valandas:
            http://1.bp.blogspot.com/-5FTgYbd7PL4/UYFb90Lc5QI/AAAAAAAAB_s/6rq-pMI4Npw/s1600/DSCF0385.JPG

            Kuo ilgiau dirba tuo labiau šaldo, ir automatiškai grįžta žemesnė T.

            Idomu bus palygint su oras vanduo efektyvumu. O tavo siurblys vienu metu gali šildyti vandenį ir orą?

  2. 2

    Artūras

    Gal jau šildymą paleidai? Darei gręžinius ar lauko kontūrą horizontalų?

    Reply
    1. 2.1

      valdas

      šildymas dar nepaleistas, bet spalį turėtume paleisti. Pas mane gręžiniai.

      Reply
  3. 3

    Paulius

    Sveiki,
    Ar lūkeščiai per pirmus šildymo sezono mėn. pasiteisino ?

    Reply
    1. 3.1

      valdas

      Sveiki, tiesą sakant, dar nėra jokios nuomonės, nes dar nėra šildymas pilnai paleistas, kaip tik šiom savaitėm vyksta paleidimas, derinimas, nes yra šiokių tokių nesklandumų 🙂 Bet kadangi žiema dar neatėjo, tai nėra ir panikutės kol kas.

      Reply
      1. 3.1.1

        Paulius

        Nu kaip, nesklandumus jau išprendete, gal jau rezultato kokio tai turite ?

        Reply
        1. 3.1.1.1

          valdas

          Tiesą sakant, kaip tik pirmadienį pasileido pagaliau ir dabar jau turiu pastovų +18 viduj 🙂 Tai dabar ateina šalčiai, tai reikės susižiūrėti skaitliukus ir kas gaunasi su elektra 🙂

          Reply
          1. 3.1.1.1.1

            Artūras

            lauksim rezultatu 🙂

  4. 4

    Bangas

    Gal galite pasakyti koks planuojamas recirkuliacijos oro debitas ir kokia paduodamo oro temperatūra prie maksimalios galios?

    Gal galite įvertinti kiek papildomai kainavo ortakiai su triukšmo slopintuvais realizuoti recirkuliacijai lyginant su tuo ko būtų reikėję vien tik vėdinimo sistemai realizuoti?

    Gal žinote kokio galingumo yra recirkuliuojančio oro ventiliatorius?

    Reply
    1. 4.1

      valdas

      Va, įmečiau šokią tokią lentelę su oro kiekiais ir pan: http://wp.me/a2QW9a-aT
      Tiesą sakant, nežinau kiek būtų kainavę vien tik vėdinimas, nes nuo pat pradžių buvo skaičiavimai su šildymu.
      Dėl ventiliatoriaus, tai visame procese dalyvauja du įrenginiai: šilumos siurblys žemė-oras CLIMATEMASTER TSV042 ir rekuperatorius REGO500VE-AC, tai kokie pas juos ventiliatoriai, taip ir yra 🙂

      Reply
    2. 4.2

      valdas

      …tiekiamo oro kiekis apskaičiuotas tokiu būdu, kad šildant patalpas, paduodamo oro
      temperatūra būtu apie 30ºC, o esant maksimaliam šilumos poreikiui neviršitu 35ºC…

      Reply
  5. 5

    Bangas

    Gal galite pasakyti kiek kainavo TSV-042? Gal žinote koks bus COP kai padavimas 0C, o išpučiamas oras +35C?
    Koks yra projektinis jūsų namo šilumos poreikis? Ar tikrai reikėjo 9kW šaltinio? Tuo labiau turint židinį.
    Kodėl rekuperatorių rinkotes su AC varikliais, o ne su EC?

    Kokie buvo oriniės šildymo sistemos privalumai prieš geoterminį+grindinį šildymą? Gal galite pavardinti kainas kiek būtų kainavę tas ir tas, o kiek dabar kainavo šitas ir šitas?

    Reply
    1. 5.1

      valdas

      Įdedu katalogines kainas TSV modelių: http://wp.me/a2QW9a-aU aišku, galutinė kaina gavosi mažesnė negu nurodyta čia, bet maždaug galima gaudytis 🙂 Prie paduodamo 0°C cop’as 3.8 berods. Paimtas 9kW su atsarga, nežiūrint į tai, kad yra židinys ir pan. Šilumos poreikis apie 6kW (labai stipriai išauga šilumos poreikis vien todėl, kad puse namo vieno aukšto). Dėl rekuperatoriaus dabar net pats suabejojau ar galutiniam variante užsakėm su AC ar su EC, reikės vietoj pasitikrinti.
      Privalumai tai tokie, kad iš principo montuojama viena sistema, kuri atlieka tris ar net keturias funkcijas – šildymas, vėdinimas, kondicionavimas ir karšto vandens ruošimas. Iš pradžių neplanavau daryti geoterminio su gręžiniais, o galvojau apie oras-vanduo + grindinis šildymas visur, bet kai pradėjau dėliotis vėdinimą ir atsirado pasiūlymas tuo pačiu ir šildymą prijungti į tą pačią sistemą, tai pamaniau už grindinio šildymo kainą pasidaryti gręžinius ir naudoti šilumos siurblį žemė-oras, o ne oras-oras. O apskritai ar pasiteisins toks sprendimas, tai pagyvensim pamatysim….gal bus iš tų pavyzdžių kaip nereikia daryti arba atvirkščiai 🙂 O galutinė kaina visko: du vertikalus gręžiniai po 90m+ ortakynas+šilumos siublys+rekuperatorius+katilinės aprišimas su boileriu+visi darbai ir t.t=šildymas-vėdinimas-šaldymas-karšto vandens ruošimas=±60K lietuviškų pinigų.

      Reply
  6. 6

    Bangas

    Ačiū už informaciją. Aišku, kad bus gerai viskas. Tik kažkaip brangokai atrodo viską sudėjus į vieną vietą. Vyrauja nuomonė, kad pasyviam namui užtenka minimalaus pigaus šilumos šaltinio, nes visi pinigai būna išleisti namo šiltinimui. Statant ŠS kiti instaliuoja mažiau kW nei namo poreikis ir tikisi pasišildyti papildomais šildytuvais, kai lauke -15C ir šalčiau. Kodėl nesivadovavote šiuo principu, o nuėjote kita linkme ir ŠS įrengėte su didelia atsarga? Man asmeniškai būtų gaila tiek pinigų išleisti šildymo/vėdinimo sistemai pasistačius šitokį šiltą namą. Aišku, vėdinimui nereikėtų taupyti, bet šildymui labai nenoriai leisčiau litus.

    Reply
    1. 6.1

      valdas

      Kodėl nepataupiau šildymui? 🙂 šiaip visu pirma gavosi tikrai didesni šilumos nuostoliai negu norėtųsi, bet tai gavosi vien dėl pačio namo išplanavimo vienaaukštė dalis plius dviaukštė siaura dalis, kur tikrai daug išorinių sienų ar stogo. Bet tai buvo mano pasirinkimas, kad pirmoj vietoj yra išplanavimas-funkcija, erdvės, kokių aš noriu, o paskui šilumos taupymas 🙂 Jei būtų pirmoj vietoj šilumos taupymas, tai namas turėjo būti visai kitoks. O paskui jau nesinorėjo daryti sistemos kažkokios pusėtinos, vėliau sukti galvą, kad šalta ir reikia kažką kitką įjunginėti…kitaip tariant komfortas, kad žmona ir vaikai neturėtų sunkumų, jei kada nors reikėtų patiems būti prie -25°C 🙂 Bet gal pagyvensim, pažiūrėsim, kas ne taip, ir tada statysim kitą – mažesnį, dar šiltesnį.

      Reply
  7. 7

    Paulius

    Sveiki , gal kokie apibendrinimai butu po pirmu šaltuku ,kaip veikia orinio šildymo sistema ,ar pasiteisna ar kokiu nera nesklandumu ?Gal turite galite pasimatuoti išlaidas šildymui ?

    Reply
    1. 7.1

      Artūras

      palyginimui galeciau prideti savo paskaiciavimus šildymui (geoterminis greziniai – šildomos grindys 136 m2) sia savaite. Esant tokioms neigiamos lauko temperatūroms man para kainuoja 10-11Lt šildyti grindis. Viduje +21,5, miegamuosiose +19,5
      Na ir plius rekuperatorius kažkiek. Elektrinio teno rekupui nejungiu T į namus ateina tik +12. Rekupas šia savaite jungiamas tik nakciai kad geriau miegotuosi 🙂

      Reply
    2. 7.2

      valdas

      Kažko labai ypatingo nelabai galiu papasakoti, nes šiuo metu niekas viduj nevyksta ir pats nuvaziuoju karts nuo karto keliom minutem pažiūrėti ar viskas veikia 🙂 Bet šiandien buvau ir galiu keletą skaičių paminėti, kas gaunasi kol kas : per savaitę, t.y. nuo praeito ketvirtadienio (2014-01-16) iki šiandien (2014-01-23) buvo suvartota 131kW dieniniu tarifu ir 159kW naktiniu, tai bendroj sumoj 290kW arba 128.26 Litai. Šildomas plotas 220m², patalpose neveikė daugiau nei vienas prietaisas, nei šviestuvas ir beveik nebuvo žmonių. Nustatyta temperatūrą +18, bet šiaip būnant viduj atrodo, kad temperatūra daug aukštesnė…reikės paimt kitą termometrą ir patikrint 🙂 Dabar nelabai žinau ar čia daug ar normaliai.

      Reply
      1. 7.2.1

        Paulius

        O rekuperacine sistema ar pajungta ,ta prasme patalpos ar vedinamos ?

        Reply
        1. 7.2.1.1

          valdas

          šią savaitę rekuperacija buvo sujungta ir viskas subalansuota, prieš tai veikė tik šilumos siurblys.

          Reply
          1. 7.2.1.1.1

            Artūras

            O gal pats siurblys rodo parametrus kaip COP (t.y. kiek kwh elektros sudegino, kiek šilumos kwh pagamino), kokia įeinanti/išeinati T į/iš žemės, kiek val per savaite dirbo ir panasiai?

  8. 8

    Bangas

    Ar skleidžia garsą jūsų orinio šildymo sistema būnant svetainėje? Ar bent kiek jaučiasi kad oras patalpose juda?
    Artūrai, koks pas jus rekūpas? Kaip vertinate +12C paduodamą temperatūrą lyginant su kitais namais su įrengta rekuperacine sistema? Ar rekuparatorius neapledėja be oro pašiltymo?

    Reply
    1. 8.1

      valdas

      Svetainėje kai isijungia šildymas, tai yra šioks toks garsas, nes labai jau didelis oro kiekis pučiamas, bet dėl oro judėjimo, tai praktiškai nesijaučia nieko, gal todėl kad aukšta patalpa.

      Reply
  9. 9

    Mindaugas

    Sveiki Valdai,

    jau antra žiemą jūsų namas su šildymo sistema gyvena. Koks pojūtis, kokie atsiliepimai? Kiek elektros prisuka, koks komfortas šildytis oru, ar realiai veikia vėsinimas vasarą? Darytume dar kartą ar tai tik nevykęs eksperimentas?

    Reply
    1. 9.1

      valdas

      Sveiki,
      Pagrindinis pojūtis tai vis dar šilta 🙂 Šiaip kažkokio kitokio pjučio, kad šildoma oru tai nėra, nei pats, nei iš šeimos narių nebuvo nusiskundimų, kad oras kažkoks sausas būtų ar pan., tai šiuo atžvilgiu trūkumo nėra. Aišku, visame name praktiškai ta pati temperatūra, nėra galimybės skirtingai susireguliuoti šilumos skirtingoms patalpoms. Vasarą, tai vyksta normalus kondicionavimas, t.y. buvo užstatyta 20 laipsnių ir tokia temperatūra name visą laiką ir buvo. Šiuo klausimu kaip ir nėra trūkumų. Šios žiemos sąskaitos už elektrą yra maždaug 150europietiškų per mėnesį už visą suvartotą namo energiją tiek šildymui, tiek apšvietimui ir t.t.
      Didžiausią šios sistemos trūkumą galėčiau įvardinti, tai garsas. T.y. kai veikia šildymas, tai šilumos siurblys dirba maksimaliai ir vyksta maksimalus oro tiekimas ir tada atsiranda pūtimo garsas. Didžiausias, aišku, jis yra svetainėje, o tarkim miegamuosiuose kambariuose dieną to garso kaip ir nėra arba jis nesigridri, bet naktį, kai visiška tyla, kartais pradeda nervinti.
      Dar vienas dalykas, kurį galėčiau paminėti tai šilto vandens ruošimas, t.y. šitas šilumos siurblys tipo šildo vandenį, bet tą daro tik kai veikia patalpų šildymo procesas, tokiu būdu, kai šildymas isijungia keletą ar kartą per valandą, o jei dar užsikūri židinį svetainėj, tai gali ir parą neisijungti, tai ir realiai vandens pašildo silpnokai. Aišku, nebandžiau išjungti boilerio teno ir pažiūrėti kiek realiai gali pašildyti šilumos siurblys, bet ta funkcija manau silpnai išnaudojama.
      Dėl darymo dar kartą, tai nesu dar taip nusprendęs, kad to tikrai nedaryčiau, bet reiktų žiūrėti kitokį šilumos siurblį, kad turėtų ne vieną greitį ir su garsu galvoti stipriau….

      Reply
      1. 9.1.1

        Eduardas

        Valdai, jus labai tiksliai aprašėte garso poveikį. Priimtinu standartu (kaip vėdinimo taip ir orinio šildymo ar kondicionavimo sistemoms) laikoma, kai dienos metų triukšmo negirdima dėl natūralaus kitų garsų fono. Naktį, kai to pašalinių garsų fono praktiškai nėra, vėdinimo sistemos garsas jau įmanoma išgirsti (jei už lango nėra lietaus ar vėjo). Dauguma žmonių į tai nekreipia dėmesio, kaip nekreipia dėmesio pvz. į minėtą lietaus garsą už lango. Tie kam ir toks garsas trukdo – užsisako sistemą, kur garso lygis ribojamas 25, ar net – 22 dB. Tik apie tai reikėtų pranešti prieš rengiant projektą.

        Dėje, jūsų namo konfigūracija yra labai neįprasta. Nebuvo galimybės ortakius paskirstyti po visą namą, teko viską vesti aplinkkeliais ir sugrusti visas magistralės į vieną siaurą koridorių. Maža tuo, jūsų sistemos našumas yra 2-3 kartus didesnis, nei paprastai. Apart gerokai didesnio ploto (tūrio) prisidėjo ir baseino vėdinimas bei šildymas. Gavosi taip, kad teko gerokai didesnius ortakius bandyti sukišti į gerokai mažesnė ertmę nei paprastai. Tokiose sąlygose fiziškai nebeliko vietos galvoti apie kažkokias papildomas triukšmo slopinimo priemones, o ir pačios magistralės galėtų būti platesnės (ir atitinkamai – kelti mažiau triukšmo). Tad, svetainėje jus girdite gerokai didesnį garsą nei daugumą jūsų kolegų (tačiau – tiek, kiek leidžia LR higienos normos dienos metu) ir techniškai nebuvo galimybės padaryti mažiau (ne paaukojant kažko kito).

        P.S. Jūs be reikalo kaltinote būtent šilumos siurblį dėl garso. Bet kuri vėdinimo sistema (pvz. – rekuperacinė) taip pat turi per didelį garsą, kuri reikia slopinti. O judantis ortakiais oras, taip pat, visada sukelia garsą ir šis garso lygis priklauso ne nuo oro kiekio, o nuo tuo kaip gerai parinktas ortakio dydis šiam oro kiekiui (tas pats liečia groteles ir sklendes). Tad, taikant įprastas triukšmo normas, nenaudojam papildomų garso mažinimo priemonių bet kurį rekuperacinė sistema skleis tokį pat triukšmo lygį, kaip ir jūsų ortakiai, prijungti prie ŠS gruntas-oras.

        Reply
        1. 9.1.1.1

          valdas

          na jei triukšmas dienos metu būtų nejuntamas, kaip yra mažesniuose kambariuose, tai ir nesakyčiau nieko, bet dabar yra kiek kitaip 🙂
          O apie šilumos siurblį kalbėjau vien todėl, kad jis arba pučia arba ne. Ir netikiu, kad nėra kitokio šilumos siurblio ir valdymo, kuris veiktų kintamu greičiu nuo tam tikrų sąlygų, kai nebūtų reikalinga jam veikti maksimaliu galingumu.

          Reply
          1. 9.1.1.1.1

            Eduardas

            Kiek pamenu, jūsų ŠS modelis turi 3 greičius, bet tai iš esmės nekeičia situacijos. Ar įrenginys dirba 100% pajėgumu, ar 80%, ar 60% – į svetainę tiekiamas pakankamai didelis oro srautas, kuris sukelia atitinkamą garsą. Kaip minėjau, nebuvo galimybės sudėti prieš kiekvienas groteles bent po metrą triukšmo slopintuvo (o geriau būtų sudėti po 1.5- 2 m, atsižvelgiant į tai, kad ir magistralinius ortakius teko dėti siauresnius, nei norėtųsi ir ten kyla kiek didesnis garsas nei aš įprastai projektuoju). Bet dar didesnė problema yra tame, kad siekiant išsaugoti ypatingą svetainės dizainą, teko panaudoti tokia schemą, kai ortakiai ne išsišakoja iškart po įrenginio, o magistralinis ortakis keliauja aplink visą namą ir nuo jo daromi atsišakojimai grotelėms. Tam kad prapūsti tokį ilgą, turinti krūvą posūkių, ortakį, reikia pradžioje sudaryti gan didelį spaudimą. O atsišakojimai į svetainę randasi kaip tik magistralės pradžioje. Kai ortakyje yra didelis spaudymas, reikia labai stipriai pridaryti sklendę, kad pro groteles ne pustų daugiau nei reikia. O kuo didesnį pasipriešinimą turi sudaryti sklendė, tuo didesnį triukšmą ji sukelia… Tas atvejis, kai grožis pareikalavo aukos.
            Šiaip, pagal LR higienos normas dienos metu gyv. namuose leidžiama net 55 dB, vakare – iki 50 dB. Kiek pamenu ką aš girdėjau bandymu metų (kai kambariai buvo tušti ir laisvai vaiksčiuodavo aidas), pas jus buvo kur kas mažiau, nei minėti 50 dB. Mano manymu – svetainei visai priimtina. Tačiau, aš suprantu, kad kiekvienas žmogus turi savus komforto standartus. 🙂
            Jei toks garsas jums sudaro problemą, nepaisant kad pas jus yra gan sudėtingas atvejis, yra du būdai, kaip galimą jį tą garsą pamažinti. Tiesa, tai gali įtakoti kai kurios pasikeitimus. Jei domina – paskambinkite man, aptarsime išsamiau.

  10. 10

    Švedas

    Sveiki,savo statomame name planuoju įrengti panašią šildymo sistemą.Namas taip pat karkasinis,tik namo dydis mažesnis. Norėjau pasiklausti ,jeigu reikėtų rinktis šildymo sistemą ,ar rinktumėtės šildymą oru ar grindinį šildymo būdą?

    Reply
    1. 10.1

      valdas

      šiaip dėl pačio šildymo oru kaip ir neturiu kažkokių nusiskundimų, bet turiu abejonių dėl tokio šildymo keliamo triukšmo ir karšto vandens ruošimo. Mano turimas šilumos siurblys tai visiškas invalidas, kas liečia karšto vandens ruošimą, tik sumaišo šaltą su karštu vandeniu pačiame boileryje, o pašildymas tai labai silpnas, ko pasekoje pastoviai boilerio tenas veikia 🙂 Tai jei antrą kartą rinkčiusiu, tai negaliu pasakyti, kad būtinai daryčiau grindinį, bet dar labiau gilinčiausi į visos sistemos keliamą triukšmą ir karšto vandens paruošimą, na ir žinoma kainą ir naudingumą 🙂

      Reply
  11. 11

    Audrius

    Valdai, kodel nesirinkai grindinio sildymo? juk grindinis sildymas su betoninia danga – pats efektyviausias silumos atidavimo budas

    Reply
    1. 11.1

      valdas

      Pagrinde nesirinkau grindinio šildymo, nes betkokiu atveju turėjo būti vedinimo sistema, tai pabandėm sutalpinti per ortakius ir šildymą.

      Reply
  12. 12

    Darius

    Man įdomu kokia bendra suma gavosi šiuo šildymo būdu? Audrius iš dalies gal ir teisus dėl grindinio šildymo, tačiau mane žavi tai, kad ši sistema gali ne tik šildyti ar vėdinti, bet ir vėsinti. Dabar kai vasaros darosi vis karštesnės manau tai labai aktualu. Tik man keista, kad neina valdyti atskirų namo dalių kaip zonų. JUk yra sklendės automatinės kurias galima valdyti net internetu.

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2015 Pasyvus-Karkasinis