Pastato šiltinimas ekovata Thermofloc

Kadangi sienos ir stogas iš abiejų pusių užsiūtas plėvelėm ir paruoštas šiltinimui, tai kur trukus netrukus į kiemą atriedėjo visa fūra šiltinimo medžiagos. Šiek tiek minčių, kodėl pasirinkau šiltinimą ekovata. Jau nuo pat pradžių žinojau, kad pagrindiniam šiltinimui tikrai nepasirinksiu jokios mineralinės vatos, dėl jos netobulų kai kurių savybių – problemos dėl drėgmės, jei jos patenka, šilumos savybėm ateina galas 🙂 Taip pat šilumos kaupimo geba palyginus su polistirolu, jau nekalbant apie ekovatą ar medžio vatą, maža, bei matyt pati pagrindinė priežastis, tai šilumos izoliacijos montavimas. Į tokią konstrukciją, kokia atsirado mūsų name, neįsivaizduoja kaip kokybiškai sudėti mineralinės vatos plokštes. Taigi statomo karkasinio namo apšiltinimui norėjau naudoti purškiamą ar pučiamą apšiltinimo medžiagą. Pasirinkimas arba poliuretano putos arba ekovata, arba medžio vata. Tiesą sakant poliuretano putos atkrito pagrinde dėl kainos, o medžio vata – dėl mažos pasiūlos. Galutiniam variante pasirinkau ekovatą, tiksliau austrišką ekovatą Thermofloc iš UAB Gera vata. Kodėl nepasirinkau lietuviškos ekovatos? Kiek teko bendrauti su skirtingais ekovatos tiekėjais, tai visi nelabai gerai atsiliepia apie ją, pagrinde dėl jos kokybės, nes ekovata gaminama iš smulkintų laikraščių ir yra keletas būtų kaip tie laikraščiai smulkinami, t.y. arba malami arba pjaustomi-kapojami. Tai būtent nuo smulkinimo būdo priklauso ekovatos kokybė 🙂 Kadangi nesu susidūręs su lietuviška ekovata tiesiogiai, tai ir nenoriu nei girti nei peikti jos, čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir kaip pavyksta susiderėti dėl kainos.

Taigi mūsų užsakyta Thermofloc ekovata tiesiai iš Austrijos atkeliavo prie namo. Atvežė fūristas lenkas iš lenkiškos transporto kompanijos. Tuomet pasamdžiau bobcatą su paletinėm šakėm ir visą fūrą –  33 paletes Thermofloc ekovatos iškrovė prie namo.

atvažiavo "fūra" ekovatos Thermofloc

atvažiavo „fūra“ ekovatos Thermofloc

33 paletės (11088 kg) ekovatos Thermofloc

33 paletės (11088 kg) ekovatos Thermofloc

Toliau sekė ekovatos pūtimas į tarpą tarp plėvelių. Du žmonės visą namą apšiltino per nepilnas dvi savaites, dirbdami atsipalaidavę su kavos pertraukėlėm 🙂 Greta iškrautos ekovatos, darbininkai pasistatė specialų „didelį siurblį“, į kurį iš maišų buvo pilama ekovata ir 10cm plastikine „šlanga“ ji keliavo į vidų. Pats pūtimas į karkaso vidų vyko taip: vidinėje garo izoliacinėje plėvelėje prapjaunama skylė, kad tilptų „šlanga“, dažniausiai skylė pjaunama sienos viršuje arba jei tai stogas, tai aukščiausoje vietoje, toliau per skyle kišama „šlanga“ iki apačios ir pradedamas pūtimas. Kai ertmės pildosi ekovata, šlanga po truputi keliama aukštyn. Visas pūtimas vyksta dideliu slėgiu, kurį galima reguliuoti, taip reguliuojasi ir tankis, kuriuo užpildomos ertmės. Mūsų name Thermofloc ekovata į karkasinės išorines sienas, bei stogą pripūsta maždaug 48-50 kg/m³. Išorinių sienų pučiamas storis yra 32cm, o stogo 35cm.

"Siurblys" kuriuo pučiama ekovata

„Siurblys“ kuriuo pučiama ekovata

Sienų šiltinimas ekovata Thermofloc

Sienų šiltinimas ekovata Thermofloc

Šiltinimas ekovata. Vaizdas ir garsas būnant lauke. Matosi, kokiu slėgiu pučiama.

Sienos apšiltintos ekovata Thermofloc. Matosi skylės, pro kurias buvo pučiama ekovata

Sienos apšiltintos ekovata Thermofloc. Matosi skylės, pro kurias buvo pučiama ekovata

Stogo šiltinimas ekovata Thermofloc

Stogo šiltinimas ekovata Thermofloc

Antras aukštas apšiltintas ekovata

Antras aukštas apšiltintas ekovata

Be išorinių atitvarų ekovata Thermofloc buvo apšiltinta medinė perdanga. Tarp perdangos medinių sijų pripūsta 25cm storio ekovatos sluoksnis. Tiesa, į perdangą buvo pučiama mažesniu tankiu – apie 38-40kg/m³. Baigus šiltinti atitvaras Thermofloc ekovata, prapjautos garo izoliacinės plėvelės skylės užklijuojamos Thermofloc lipnia juosta. Iš atvežtų 33 palečių , t.y. 11.088 tonos ekovatos Thermofloc mūsų namo apšiltinimui buvo sunaudota 28 paletės, t.y. 9.408 tonos 🙂

Medinė perdanga apšiltinta ekovata Thermofloc

Medinė perdanga apšiltinta ekovata Thermofloc

Skylės, pro kurias buvo pučiama ekovata, užklijuotos specialia lipnia juosta

Skylės, pro kurias buvo pučiama ekovata, užklijuotos specialia lipnia juosta


Related Articles

36 Comments

  1. 1

    Viktoras

    Sveiki. Gal galima butu kada apziuret jusu nama? irgi planuojam statybas tai labai idomu 🙂

    Reply
    1. 1.1

      valdas

      išsiunčiau laišką dėl apžiūrėjimo

      Reply
  2. 2

    Marius

    Sveiki

    toks klausimas, o kai supute ekovata i stoga, ar difuzine plevele esanti virsuje, neissipute i virsu? Ar nesusidare kalneliai kurie ateityje neleistu nuteketi susidariusiam kondensatui nuo stogo?

    ir kokia buvo naudojama garo izoliacine plevele ir kaip ji susidoroja su apkrova jei uzpusta 40-50 kg/m2, neplysta?

    Marius

    Reply
    1. 2.1

      valdas

      Kažkiek vis tiek išsiputė, bet esme oro tarp viršuje, ne kad nubėgtų, o kad vėdintųsi, nes neisivaizduoju kiek turėtų būti vandens, kad jis nubėgtų kažkur 🙂 Garo plėvelė Alu Reflex armuota polietileno plėvelė su aliuminio folija labai stipri, neįpjovus praktiškai su rankom neįmanoma perplėšti, o ir prapjovus plyšta labai sunkiai…ne veltui armuota.

      Reply
  3. 3

    Marius

    dar toks klausimas iskilo, o kuom uzsandarintas gegnes galas apacioje kur susikerta su siena, kad ekovata neibyretu lauk.

    Reply
    1. 3.1

      valdas

      kažkuriuose ankstesniuose įrašuose yra nuotraukos, kur matosi kaip stoginė plėvelė užsidengia ant sieninių plėvelių ir gaunasi visos namo išorinės konstrukcijos nenutrūkstamai yra uždengtos plėvele.

      Reply
  4. 4

    namukas

    jei keraminių čerpių ar analogiška stogo danga, tai vasarą jis neįkaista, vanduo nesikondensuoja. o jei skardinis stogas, tai net keli kibirai vandens susirenka per parą. nuo pastarųjų stogų galima būtų surinkinėti vandenį per sausrą, bet lietuvėlėj stygiaus vandens kol kas nėra 🙂

    man irgi įdomu, kaip ten laikosi ekovata kampų sandūroje, ar nesukris ji per laiką?

    Reply
    1. 4.1

      valdas

      ..dėl kampų, tai laikas parodys kaip iš tikrųjų bus. dabar tai stogas ir sienos ties kampais susijungia ir gaunasi vientisas ekovatos apšiltinimas. Manau reikės po kelių metų termoviziją padaryti ir pažiūrėti ar kažkas darosi negero ar ne 🙂

      Reply
  5. 5

    minde

    sveiki,
    labai idomus jusu blogas. Taip pat ruosiuiosi statyti karkasini nama ir taikyti i aukstas silumines savybes. Butu idomu suzinoti i kokia kvadratinio metro kaina planuojate tilpti?

    Reply
    1. 5.1

      valdas

      …suplanuota kvadrato kaina 2200-2300Lt. čia su pilna apdaila ir sklypo sutvarkymu 🙂

      Reply
  6. 6

    Igoris

    Sveiki,

    Purškiamas šiltalas, visada keldavo nepasitikėjimą dėl tolygaus pasiskirstymo. Siūlau nelaukti kelių metų su termoviziją, o kai tik užsandarinsite langus, pašildyti patalpų vidų ir pasidaryti termoviziją. Taip galit atrasti įdomių vietų, kur vatos tankis bus nedidelis, tai bent jau galėsit papildomai prigrūsti.
    Po kelių metų, kai bus pilnai apdaila padaryta, liks tik konstatuoti faktą, kad yra probleminių vietų, bet realiai bus sudėtinga ištaisyti.

    Reply
    1. 6.1

      valdas

      …iki žiemos pabaigos būtinai planuojama atlikti termoviziją, dar tik laukiu pirmo aukšto grindų šiltinimo ir betonavimo 🙂

      Reply
  7. 7

    Statybininkas

    Ir koks tikslas naudoti eko vata ir is vidaus sudeti nekvepuojanti ekrana. Del eko vatos ir medzio vatos tai medzio vata zenkliai pranasesne uz eko vata. Vien tai pasako, kad ji yra pagaminta is medzio o ne is kokiu perdirbtu zurnalu ar laikrasciu, kurie yra surisami boroksu. Apmaudu kad statybininkai neismano paprastos fizikos.

    Reply
    1. 7.1

      valdas

      kad statybininkai neišmano fizikos, tai ir matosi iš tokių komentarų 🙂 Statant šiltą namą viena iš pagrindinių užduočių yra gauti kuo didesnį sandarumą, o garo izoliacinė plėvelė ir yra pagrindinė priemonė pasiekti pastato sandarumą. Antra, garo izoliacinė plėvelė saugo nuo „vandens“ patekimo į pastato konstrukcijas iš vidaus. Dėl medžio vatos pranašumo su ekovata, nematau didelio skirtumo, jei būtų toks pranašumas, tai visi ir šiltintų medžio vata, nors asmeniškai, nieko prieš medžio vatą neturiu. O boroksas ekovatoj nedaujamas ne ją surišti, o tam kad pasiekti tam tikrą ugniaatsparumą ir nuo graužikų apsisaugoti. o beje, medžio vatos didžiausias trūkumas ir yra ugniaatsparumas.

      Reply
  8. 8

    Pavel

    Laba diena.
    Labai idomus Jūsų blogas. dekui už pasidalinima.
    Turiu klausima: kodel asirinkote sausa uzpildymo buda o ne dregna? ar aiskinotes kuris geriau ir daret isvadas?
    ar tesiog del to kad nera srangrios sienos prie kurios priliptu slapias puskimas.

    ir dar toks nenuklus klausimas, kokia gavosi medziagos su darbu kaina? man viena imone iulo 190 pinigu už viena kubini metra su darbais(apie 45 kg arba litrus celiuliozes)
    is anksto dekoju uz atsakyma.

    Reply
    1. 8.1

      valdas

      Pasirinkau sausą būdą visu pirma dėl jau jūsų paminėtos priežasties, kad šlapiu būdu neimanoma būtų to padaryti tarp 2 plėvelių, bet jei ir būtų galima aš to nedaryčiau, nes sienose šiltinimo storis 32cm, tai būtų labai dideli kiekiai vandens sienose ir užtruktų kol išdžiūtų, o be to Thermofloc’o atstovai yra sauso šiltinimo būdo šalininkai 🙂
      Kaina, tai kaip sakant derybų ir kiekio klausimas 🙂 Šiaip kainą turėtų pasakyti ne litais už kūbą, o litai už kg. sunaudotos celiuliozės, nes jūs niekaip nesutikrinsit kiek kg supūtė į kūbą. Na kadangi pas mane buvo pakankamai didelis kiekis celiuliozės, plius viskas iš Austrijos atvažiavo tiesiai pas mane į kiemą, tai ir kainą buvo galima koreguoti stipriau. Iš jūsų surašytų skaičių gaunasi, kad kilogramas apie 4,22Lt. Manau realu būtų surasti, kas padaro iki 4Lt/kg, nebent pastaruoju metu pabrango pati celiuliozė 🙂

      Reply
  9. 9

    Statau sodyba

    Irgi galvoju ekovata šiltinti stogą. Berods „Ekorema“ – ten žmogus sakė, kad šiltinant ekovata nesikondensuoja ir net nereikia vėdinimui tarpo palikinėti. Tačiau visur kitur rašo, ir su kitais kalbėjom – reikia to vėdinimo tarpelio bet kuriuo atveju. Stogą iš bituminių čerpelių planuoju, ir be to tamsų, beveik juodą, tai jis tikrai kais. Gal teko ką nors dėl to vėdinimo būtinumo girdėją iš tų, kurie gerai ekovatos subtilumus ir niuansus išmano? ačiū jeigu atsakysit 🙂

    Reply
    1. 9.1

      valdas

      Na tiesą sakant, niekur užsieninio ekovatos gamintojo konstrukcijų detalėse nesu matęs, kad būtų daroma be vėdinimo tarpo, tik vis iš lietuvių auksarankių esu apie tai girdėjęs 🙂 šiaip patarčiau daryti taip, kaip visi stogai daromi su visom plėvelėm ir visais ventiliaciniais tarpais, nes neduok, kada nors pradės šlapti, tai niekas neprisiims atsakomybės, o ir nekažką šitoje vietoje ir sutaupysi 🙂

      Reply
  10. 10

    Darius

    Sveiki Valdai, o virs difuzines pleveles ant stogo kokia antikondensacine planuojate kloti po skarda ?

    Reply
    1. 10.1

      valdas

      Sveiki, matau šiek tiek maišotės su plėvelių pavadinimais ir jų paskirtim, nes difūzinės ir antikondensacinės plėvelių paskirtis yra ta pati, t.y. neleisti patekti drėgmei iš išorės į vidų, o iš vidaus pašalinti ją, tik pagrindinis skirtumas tas jog difūzinės plėveles galima dėti tiesiai ant apšiltinimo medžiagos, o jei naudojama antikondensacinė plėvelė, tai tarp jos ir apšiltinimo sluoksnio būtinai turi būti paliktas vėdinimo tarpas. Todėl daugiausiai apšiltintiems stogams dabar naudojama difūzinė membarana ir klojama tiesiai ant apšiltinimo sluoksnio.

      Reply
      1. 10.1.1

        Darius

        Difuzines paskirtis isleisti dregme (ne vandeni) is konstrukcijos, antikondensacines paskirtis yra kaip ir hidroizoliacines pleveles, plius neleisti kondensatui patekti ant konstruktyvo, jinai turi apatini sluoksni kaip sugertuka. Jei paziuretumet Rukio ar kitu skardu gamintoju (ne Lietuvos:) konstruktyvu brezinius, visur po skarda turi buti antikondensacine plevele 😉

        Reply
        1. 10.1.1.1

          valdas

          Na viena smulkmena, kad tarp antikondensacinės ir šilumos izoliacijos turi būti paliktas oro tarpas.
          Šiaip, nebūtina rašinėti visur apie plėveles, jei patys tuo prekiaujate ir jūsų tikslas reklama.

          Reply
  11. 11

    minde

    būtų įdomu sužinoti, ar darėte termoviziją žiemą. Jei taip tai kokie rezultatai? 🙂

    Reply
    1. 11.1

      valdas

      Taip, dar prieš prasidedant pavasariui spėjau prie paskutinio minuso lauke padaryt termoviziją. Kas liečia apšiltinimą ekovata, tai viskas puikiai, nebuvo prie ko prikibt. Aišku, kampuose pora laipsnių mažiau visur, bet ten jau karkasinio namo ypatumai. Bet apskritai, nebuvo tokių vietų, kur kažką tektų taisyti. Šiaip kaip ir buvo galima numanyti, didelis šalčio tiltas -stumdomos laukinės vitrinos.

      Reply
  12. 12

    Pastatu siltinimas

    Sveiki Valdai,
    Gal teko susidurti su TOGO termovata? Gal galite kažką pakomentuoti? http://

    Reply
    1. 12.1

      valdas

      Pakomentuot galiu, tik ar Jums to reikia ar turėti nuorodą į savo puslapį 🙂

      Reply
  13. 13

    Artūras

    Tai kiek gi kainavo ekovata ir užpūtimas?

    Reply
    1. 13.1

      valdas

      senokai tai jau buvo, bet kaina berods apie 4Lt už 1kg, čia su ekovata ir užpūtimu 🙂

      Reply
  14. 14

    Artūras

    Nori pasakyt 9.408kg x 4Lt? 🙂

    Reply
    1. 14.1

      valdas

      Taip, teisingai 🙂

      Reply
  15. 15

    Vaclovas

    Sveiki,
    Naudojote lietuvoje ne itin polpuliaru namo apsiltinimo buda.Siaip ekovata mane irgi labai traukia tik labai abejoju del sukritimo ar nesukris ypac, kad pas mane gaunasi ausciausia siena netoli 5m ir planuojamas storis 25 cm. Bloge nieko nerasote gal i sienos vidu kaska montavote virves ar kaska panasaus kas truputi prilakytu vata. Pas Jus prabego metai ar daugiau ir ar nesukrito vata ar per ta laika.

    Reply
    1. 15.1

      valdas

      Nea, į vidų niekas nebuvo dėta. Aišku, visada galima įdėti kažkokį skersinį balkį. Dėl sukritimo, tai svarbu labai ne per mažas pūtimo tankis, berods austrai nurodo, kad vertikaliom sienom turėtų būti ne mažiau 50kg/m³. Ar dabar nesukrito, tai negaliu pasakyti, nes nežinau 🙂 Praėjus berods po supūtimo apie 10 mėnusių buvo daryta termovizija, tai nieko blogo neparodė. Reikės kažkada gal kitais metais pasižiūrėti, kas dedasi.

      Reply
  16. 16

    Jecka

    Sveiki

    Man tai cia toks labiau eksperimentinis namas automatiskai termo vizorius turetu rodyti salti kur pilvai siauresni susidare .Nenoriu nei izesiti nei ka butu idomu nuotraukas pamatyti , tada ir butu viskas aisku ar eksperimentas pavyko ar ne .

    Reply
  17. 17

    Edikas

    Laba diena, statausi namus, sekantis etapas stogo ir sienų šildymas ir čia atsirado daug klausimų, kadangi tikrai nesu šildymo medžiagų žinovas, tad sunku atsirinkti kur yra tiesa, o kur noras tiesiog uždirbti. Norejau jūsų paklausti ar būtų galimybė su jumis pasikonsultuoti telefonu? Is anksto dėkoju.

    Reply
    1. 17.1

      valdas

      sveiki, kažkur praleidau jūsų komentarą, tai atsiprašau, kad paveluotai rašau. Žinoma, kad galima. Jei dar aktualu, paskambinkit telefonu, kurį rasit http://www.projektuoju.com kontaktuose.

      Reply
  18. 18

    Robis

    Sveiki. Kaip jusu namukas stovi. Kaip eko vata? Nekrenta? Nesijaucia kazkokiu trukumu? Detumete antra kart ja?

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2015 Pasyvus-Karkasinis