Kvėpuojančios sienos

Matyt daug kas besidomintis statybomis yra girdėjęs nevienareikšmišką frazę – kvėpuojančios sienos, arba kvėpuojanti konstrukcija ir pan. Daugelis statybos produktų gamintojų, ypač šiluminės izoliacijos, naudoja kvėpuojančių sienų frazes, bandydami parduoti savo gaminius, nors iš tiesų, labai mažai žmonių supranta ir žino, kas tai yra ir su kuo tai valgoma. Pats žodis „kvėpuojantis“ turėtų reikšti, kad kalba eina apie konstrukcijas ir tai susiję su oru, bet visu pirma tai susiję ne su oru, o su vandeniu. Ir kai kalba eina apie kvėpuojančias sienas ara apskritai kvėpuojančias konstrukcijas, tai visu pirma kalbama apie pastato ir jį supančios aplinkos vandenį, vandenį – kaip garus, vandenį – kaip skystį, vandenį pastato viduje, vandenį pastato išorėje ir kaip tai veikia pastato gyvavimą ir sveikatą 🙂 Tai susiję ne tik kaip vanduo keliauja per skirtingas medžiagas, bet ir kaip medžiagos geba sugerti ir išleisti vandenį garų pavidalu, o taip pat kaip medžiagos geba sugerti ir išleisti vandenį skysčio pavidalu. Todėl svarbu tinkamai suderinti naudojamas medžiagas pastatų konstrukcijose, ypač svarbu tai padaryti teisingai statant energetiškai efektyvius namus, kuriuose stengiamasi užtikrinti kuo didesnį pastato sandarumą.

Tiems, kas nori giliau pakapstyti šia tema, siūlau paskaityti straipsnį anglų kalba, kuriame pateikiama nemažai teorijos, taip pat pateikiama praktinių pavyzdžių su konkrečiom sienų detalėm, nurodo, ko nepatartina daryti bei kaip suderinti medžiagas teisingai 🙂

http://www.ecotimberframe.ie/pdf/BreathabilityinbuildingsNBT.pdf

Related Articles

35 Comments

  1. 1

    as

    Mano galva tai kvepuojancios sienos pasyviam namui tai prabangi nesamone
    1 specialistai siulo daryti kviepuojancias sienas o po to is vidaus garo izoliacija deti, tai bet kuriuo atveju viduje rezultatas tas pats o is lauko tik pinigu svaistymas gaunasi nes pirma padarai sienas kurios turi trukumu o po to tuos trukumus salini visokiomis plevelemis
    2 vienas specas pasiule visiskai kvepuojancias sienas daryti be garo iszoliacijos viduje tai sovietmeciu mano akimis geras dalykas buvo bet dabar tai nenoreciau kad i mano sienas lystu visom mano givenimo siukles!! tame tarpe bezdalai ;)) moteriskos hemijos nagams dazyti, virtuves kvapai ir tttt kurie kartu su dregme teoriskai turetu eiti per sienas ir ten per 50metu susikaupti
    3 o va jei sienos is polistirolo namas nebekviepuojantis gaunasi ir salininkai skuba kritikuoti bet manau kiekvienas sveiko proto zmogis supras jei paaiskinsi jam kad
    rekuperacija keicia ora minimum kas valanda ir mano akimis daug lengviau reguliuoti dregnuma negu sienu su trukumais tobolinimu

    ir nusprendziau tokia technologija savo namui pritaikyti linkas
    http://www.sips.org/
    maciau paprasto karkaso nama tai man labai uzkliuvo namo tvirtumas kai sunkios lauko durys trenkiasi tai sujuda visas namas
    o va sitame name to nera, visas namas is skydu tiek susiklijuoja ir susitvirtina kad jaumas kaip muro,

    dareme sandarumo testa vos tik sudeje langus ir duris be fasado apdailos, stogas plokscias, tai per sienas ir ju sujungimus nei vienos skylutes, ir pataisius 2 langus sekmingai praejome testa be jokiu garo izoliaciniu pleveliu namo viduje, tai kol kas man labai patiko si technologija iskaitant kad namo dezute su stogu pastateme per 6 dienas 😉 o sandarumo testa jau dareme po 15 darbo dienu

    Reply
    1. 1.1

      valdas

      Na „kvėpuojančios“ konstrukcijos, visai nesvarbu ar pasyviam ar ne tai visu pirma drėgmės visais pavidalais atsiradimas ir jos pasišalinimo galimybės. Kai kurioms medžiagoms tai neaktualu, kitoms būtinybė. Visoms mineralinėms vatoms tikriausiai be kalbų turėtų būti taikomas „kvėpuojančių“ konstrukcijų, t.y iš vidaus garui nelaidus sl., iš išorės difūzinis sl. per kurį drėgmė turėtų galimybę pasišalinti. Kas liečia polistirolą, poliuretaną ir kitas kietas apšiltinimo medžiagas, kurios turi visai kitą drėgmės įgeriamumą, taikytini kiti konstrukciniai sprendimai.
      Kadangi aš pats nieko prieš polistirolą, tai manau jūsų sienos konstrukcija puiki. Bet tokią konstruciją imanoma pagaminti tik gamykloj, o ne statybos aištelėj, kas irgi itakoja apšiltinimo metodo pasirinkimą. Nors aš pats statant kitą karkasinį namą rinkčiausi skydus pagamintus gamykloje.
      Iš kitos pusės, nesvarbu priemonės, svarbu tikslas, kurį imanoma pasiekti ne vienu ir ne dviem būdais 🙂

      Reply
  2. 2

    as

    Na skydus radau LT gaminamus tai jokiu problemu, kaip i maxima nuvaziuoji susikrauni ir vaziuoji statyti 😉
    tik storiai isgazdino
    stogui siulo 41cm storio neoporo
    o sienu 2 tipu 17cm ir 31cm storio

    is pradziu galvojau labai brangu gaunasi bet kai isskaiciavau viska tai daug pigiau nei iprasta konstrukcija gavosi jei skaiciuojant kad gavau stogo R15 varza o sienu R12

    Reply
    1. 2.1

      valdas

      Na vis tiek, skydai tai turi buti pagaminti pagal projektą 🙂 o čia kas tokie….. Bakūžė ar Rezetas?

      Reply
  3. 3

    as

    Na ne, nei bakuze nei rezetas pas juos tokiu storiu negamina ir ten daug brangiau kaip supratau, cia tokius zmogelius radau jie ten linija tika pasistate pradejo prekiauti ar dar ne nezinau bet kai pasiminejom tai kalnai tu paneliu gulejo prigamintu
    o plokstes susipirkau pasiskaiciaves viska ir ka reikejo vietoje susipjovem labai lengvai, be to ismetimu tik pora kvadratu gavosi nes nama staciakampi dariau o ismatavimu pagal paneliu ploti skaiciavau

    Reply
    1. 3.1

      Gintas

      To as,
      Tai gal galit isduoti tu zmogeliu koordinates?

      Reply
      1. 3.1.1

        Robertas

        „as“ kalba apie sips skydus is sips.lt.

        Reply
  4. 4

    Gedas

    Tikrai, tokiu varzu skydu gamintoju koordinates labai praverstu…

    Reply
  5. 5

    as

    Jo tas pats telefoniukas
    Dar ir reklamuotis pradejo
    http://Www.sips.lt

    Reply
  6. 6

    Jecka

    Sveiki,
    Karkasas mano duona , jau 8 metus , knygu daug perskaityta , Norvegijoje susidurta praktiskai .Cia nuo zmogaus priklauso blokas -polistirolis ar medis su mineraline vata .Vat pavizdys draugas statesi 2 aukstu blokas -polistirolis , pries 6 metelius reke kad nieko nera geriau , o dabar kai jau gyvena ,kitaip kalba, durnas buvau reikejo 1 auksto ir skydinuka .tada as jam aiskinau ka tu zioply darai kai i stoga vata dejosi 200 ir dar bilikaip statybininkai sumete ,zodziu pirmas jo blynas prisviles tik va paskola 250k smaugia .Tai is sios istorijos noreciau padaryti viena isvada geriau jau brangiau , geriau bet viena karta ir visam laikui .Jei vatos pats nedesi tai su botagu turi stoveti uz nugaros ir ziureti kad saziningai ant yvarzos sudetu .
    Mes Norvejojoje darome namus sekanciai sienos 200-250 mediena ,+50 pastorinimas is vidaus atitinkamai vata 250 ar 300 , stogas 250 +50 +50 ne maziau 350 vatos ,
    lango ir sienos siules ,(islauko i vidu) spes silikonas (bostik) . membrana porolonine -akmens vata silikonas ,plevele (niekas makrofleksu nepucia gink Dieve !)
    gali buti vatos ir 1 metras taciau jei nera vejo pleveles difuzines namas nebus siltas ,visas siules klijuojame Siga plevele .vidaus garo plevele visur su nemazesne 80 cm uzlaida viskas suklijuota siga plevele , jei reikia laida praverti i lauka yra tokie spes apvalus limpantys sandarikliai o viduryje guma , kad gofra ta guma apspaustu ir nebutu jokio nesandarumo net maziausio.
    cia labai neteisingai kazkas pasake kad sios sienos su trukumais , cia tokia ju konstrukcija jei nori medinio namo ,ir viskas cia yra gerai jei gerai padaryta ,paprasciausiai kad suprastumei jei nebus garo pleveles ar koks gudragalvis pasiulys sumainyti jas vietoje , pvz -20 C lauke +20 viduje .Toje vatos vietoje kur bus 3 laipsniai silumos prades kondensuotis ir rinktis vanduo ,namas medinis ir tas medis labai greitai supus , tai jei jau pasirinkai toki statybos buda mano manymu greitesni nei blokini tai jau reikia ir ziureti kad to niekada netasitiktu .
    o daugiau tai viskas tas pats , be rekuperatoriaus ne prokur ,is karto uzdus abu gerai pastatyti namai , nebent langus atidaytus laikysi kas neekonomiska ………
    Jei statyciau sau, sienas daryciau 350 stoga 450 vata , langus izoliuociau tik norvegiskai ir dar truputi savaip ,kad is lauko angokrastis butu apsildytas is izoliacine medziaga beveik uzdengtu lango rema .langus ne maziau 0.7 varza .rekuperatorius .tada gyveni siltai ir oras grynas …….sekmes jei kas domina klauskit gal kuom padesiu

    Reply
    1. 6.1

      valdas

      Puikus komentaras. Kaip ir visuomet, jei nori gero namo, pradžiai reikia susirasti gerą žmogų, kuris išmano tuos reikalus 🙂

      Reply
    2. 6.2

      giedre

      Gaila ne viską supratau, nes jau labai ekspertiniu žargonu rašyta:) Būtų super, jei kas nors parašytų sklandžiau.. Toks klausimas: kodėl būtent grupuojama taip: blokas + polistrolis, medis + vata. Man aktualu dėl mūrinės sienos šiltinimo iš vidaus. (be viso to, kad tai ne koks sprendimas), vis tiek įdomu, kodėl būten medis + vata, blokas (ir mūras?) + polistrolis.

      Reply
      1. 6.2.1

        valdas

        na pagrinde matyt tai lemia tradicijos, gal kažkiek priešgaisriniai reikalavimai ir darbo sudėtingumas. Nes medis su polistirolu, jei kalbam jo sudėjimas tarp medinių kažkokių brūselių, yra labai daug kruopštumo ir laiko reikalaujantis darbas. O vatą, jei teisingas medienos „žingsnis“ paprasta sudėti į tarpus. O jei kalbama apie sudėtingesnes gamyklines sistemas, tai medis puikiai draugauja su polistirolu 🙂

        Reply
      2. 6.2.2

        Andrius

        OSB plokštė nekvėpuoja kaip ir polistirolas, Vata kvėpuoja kaip ir medis todėl šios medžiagos grupuojamos. Prie mūro tvirtinti vatą yra sudėtingiau ir tiesiog neapsimoka, reikia įrenginėti karkasą arba klijuoti, bet vata ir jos klijai brangesni (nei polistirolo) be to jai reikia daugiau klijų (reikia padengti visa vatos plotą klijais) ir darbo. Tuo tarpu polistirolas tiesiog priklijuojamas , vėdinamas fasadas brangesnis.

        Reply
  7. 7

    as

    Idomus pastebejimas kad suprantancio zmogaus reikia 😉 bet irtai jei pats visai nesuvoki apie tai geriau ir maziau klaidu sudarancia technologija rinktis

    Reply
  8. 8

    nauris

    Sveiki, mano planas statytis nama, studijuoju visa literatura ir sudomino sips plokstes, tik nelabai suprantu ju sujungimo, ismatavimai į 2500×1250, kaip jos jungiamos, kad tarpu nebutu??

    Reply
    1. 8.1

      valdas

      SIPS plokštės paprastai jungiamos, ten yra skirtingi plokščių galai, kurie vienas į kitą susimauna, visas detales galima rasti čia:
      http://www.czechpan.cz/files/k-kontrol/cat_en.pdf

      Reply
  9. 9

    susidomejas

    Pamaciaus netoliese surenkama nama tai ten sips skydai su mediniais brusais surenkami o perdanga su dvitejinem sijom kokio pusmetrio aukscio. Ar tikrai tiek storio reikia stogui kai pas mane 20cm ir nesalta?
    Siaip konstrukcija matosi tikrai rimta gaunasi o dar su gulsciuku prabegau vakare tai sienas matosi tikri profai surinkineja anei vieno prakolo viskas suleista idealiai. Nors tapetuok tiesiai 😉

    Reply
  10. 10

    sauliux

    Na karkasiniai namai sprendziant is man atsiustu samatu tai kainuoja vos ne 2 kartus brangiau uz mura jei lyginti pagal galutini A+ klases varzas atitinkanti rezultata ;))) o dar tie defektai su vata aplamai slamstas tas karkasas jei pas rimtas kompanijas su garantijomis nori statyti. Nor vieni cia papigei paskaiciavo bet apie juos pilnas internetas skundu ;)))
    Na bandysim su sip skydais samata darytis pagal kainininka pas sips.lt tai pigiau grybo pasiekti A+ klase atitinkancias varzas…

    Reply
    1. 10.1

      valdas

      dėl pigumo, tai jei statyti normaliai, tai pigiau nelabai gaunasi. Aišku labai priklauso nuo ką su kuo lygini, jei karkasinį su išore su ventiliuojamais fasadais ir kažkokia lakštine ar lentų apdaila su mūrine statyba ir dekoratyviniu tinku, tai tikrai šiuo atveju mūras bus pigiau, bet jei lyginant vienas prie vieno tas pačias apdailos medžiagas, didelio skirtumo neturėtų būti. Iš kitos pusės, karkasinius namus įmonės, kur stato tai jau daro labai kokybiškai ir specializuojasi tuo ir tikriausiai didžioji dalis užsakymų daroma užsieniui, tai ir kainos didesnės gaunasi.

      Reply
  11. 11

    sauliux

    Na karkasiniai namai sprendziant is man atsiustu samatu tai kainuoja vos ne 2 kartus brangiau uz mura jei lyginti pagal galutini A+ klases varzas atitinkanti rezultata ;))) o dar tie defektai su vata aplamai slamstas tas karkasas jei pas rimtas kompanijas su garantijomis nori statyti. Nor vieni cia papigei paskaiciavo bet apie juos pilnas internetas skundu ;)))
    Na bandysim su sip skydais samata darytis pagal kainininka pas sips.lt tai pigiau grybo pasiekti A+ klase atitinkancias varzas…….

    Reply
  12. 12

    povilas

    Gyvenu sips skydu name jau 5 metai. Pas mus 20cm storio sienos ir neisivaizduoju kam gali reikėti dar daugiau kai už 187kv šildomo ploto max 300lt už dujas esame sumokėje. Jei reiktu naujo namo tai tikrai nei nemasčiusi rinkčiausi sips skydų namą.
    Labai bijojom užsakinėti prieš 5 m kai apie tai niekas net negirdėjo. Dabar garažą didinti sugalvojome tai bandysime ieškoti gamintojų

    Reply
  13. 13

    sauliux

    Gyvenu 5 metai sips name ir jokių bėdų. Tikrai rekomenduoju. Pas mane 20cm storio sienos manau per akis. Vistiek daugiau kaip 300lt nesudega dujų per 187kv.

    Reply
  14. 14

    ligitas

    Gyvenu 5 metai sips name ir jokių bėdų. Tikrai rekomenduoju. Pas mane 20cm storio sienos manau per akis. Vistiek daugiau kaip 300lt nesudega dujų per 187kv.

    Reply
  15. 15

    Kitas Valdas

    Sveiki, neradau tiesioginio autoriaus kontakto, todėl komentuoju prie aktualiausios temos.
    Planuojame statytis namuką ir pradėjom domėtis technologijomis. Iki šiol favoritas buvo paprastas karkasas su vatos storu sluoksniu. Bet sudomino SIP variantas – jei jau žmogus pasistatęs karkasinį sako, kad antrą namą statytų iš skydų, verčia susimąstyti. Esminiai kriterijai: energetinis efektyvumas, greita ir paprasta statyba.
    Taigi klausimas – prašymas visiems būtų toks – vadovaudamiesi savo patirtimi surašykite skirtumus tarp Skydinio (polistirolas) ir tarp karkaso šiltinto vata, būsiu labai dėkingas.

    Reply
    1. 15.1

      valdas

      kažkada minėjau, kad kitą namą jei jau statyčiau karkasinį, statyčiau skydinį. Ir skydinį ne tokį, kur atsiveži visus vienoodus skydus ir kažką pradedi pjaustytit ir kombinuoti su jais, o kur gamykloj visi skydai pagaminti pagal projektą ir viskas tik sujungiama sklype. Pagrindinis argumentas tai, darant visus karkasus vietoje, atsiranda labai daug pašalinių reiškinių galinčių įtakoti kokybę…oras, įrankiai, mediena, pinigai, ligos, alkoholis 🙂
      O dėl pačio šiltinimo pasirinkimo, tai savo namo apšiltinto mineraline vata neisivaizduoju, tiksliau neisivaizduoju, kaip būtų imanoma tai padaryti kokybiškai….nebent tai daryčiau aš pats arba stovėčiau visą laiką kažkam už nugaros….ir tai, yra tokių vietų, kur su vata gali užsikasti ir neišeis padaryti idealiai. Tai iš to išplaukia vienas labai svarbus reikalavimas, jei planuojama šiltinti mineraline vata, na lygiai tas pats galioja, jei šiltinama visomis kitomis lakštinėmis ar demblinėmis medžiagomis, tai projekto paprastumas, jokių nesamoningų stogų, balkonų ar erkerių 🙂

      Reply
      1. 15.1.1

        Kitas Valdas

        Na mūsų atveju taip ir yra – vieno aukšto 80kv., paprastas stogas. jokių išsikišimų 🙂 Laiko darytis pats taip pat kaip ir turiu, bet neturiu patirties – nors ten atrodo, kad ne patirties o nuoširdumo reikia :).
        O kaip yra su lašo susidarymo klausimu skydiniuose namuose? ten jau plėvelių nebereikia jokių, iš karto apdailą darytis? ir kaip dėl storio sienų ar 17 ar 30 skydai reikalingi?
        Ar galėtumėt palyginti šių variantų finansinį aspektą? Karkasas vata vs Skydas.

        Beje šiaip visuose įrašuose kaštų sužinojimas būtų labai didelė nauda, nes visi kas skaito tai tikriausiai planuoja statytis ir visada yra klausimas – kiek kainuos, ar geriau tokį variantą ir pan.. 🙂
        galit parašyti ir į skinderisvaldas@gmail.com.
        Beje ačiū už atsakymą.

        Reply
        1. 15.1.1.1

          valdas

          Jūs vis minit skydus, tai tikriausiai turit galvoje SIP skydus, kur tarp dviejų osb plokščių polistirolas….tai tokiuose skyduose teoriškai, kad ir u-value skaičiuoklė, rodo nedidęlį kiekį kondensato susidarymą ties išorinę OSB plokšte, bet praktikoje nežinau, nesu susidūręs…matyt jei naudoja, tai turėtų būti viskas gerai. O finansiškai nesu lyginęs, ką manau nesunkiai galite patys pasiskaičiuoti. Mačiau dabar vieni Sip skydų gamin tojai susidėje preliminarias kainas (čia jau jie dabar man žiauriai daug skolingi už nuorodos įdėjimą). Su R11,2 varža pas juos kaina 185Lt/m², kažkada labai seniai savo išorinę karkasinę sieną su panašia varža esu skaičiavęs, tai visos pilnos sienos su išorine apdaila gavosi apie 210Lt/m² (čia kaina su darbu). Tiesa, ar iš tikrųjų gavosi šita suma realybėje negaliu pasakyti, bet manau turėjo gautis truputi brangiau. Bet kaip ir visur kaina apsprendžia ne viską, reiktų žiūrėti į visumą 🙂 Kuo paprastesnė sienos detalė, tuo mažesnė tikimybė padaryti klaidų ar broko.

          Reply
  16. 16

    gyvenu

    Nesenai smarkiai bijodami nusipirkome sip nama, ir noriu pasidalinti ispudžiais kad nepasimautumet ir jūs
    Pirkome pastatytą bet neirenktą ir isirenginėjome patys todėl parašysiu apie tai kuo dabar gailimės.
    1 Na visu pirma tai visas nelaikančias pertvaras susimontavome gipsine su metaliniais profiliais knauf sistema ir dabar dėl to gailimės dėl garso izoliacijos, kai konsultavomės su knauf atstovais jie mums sakė kad jei darysime pertvaras iš tu pačių skydų tai garso izoliacijos visai nebus nes polistirolas nesugeria garso , o gavosi atvirkščiai, ten kur laikanti pertvara iš sip skydų ir iš abiejų pusių po dvigubą gipso sluoksnį prisuktą tiesiai ant skydų be jokių karkasu, garso izoliacija ir garso sugerimas trankant žymiai geresnė nei gipso siena o jau kaip patogu ka nors kabinti ant sienu, isukai medvaržtį ir laikosi kad nenuplėši. Tai jei kas isirenginės tikrai netaupykite ir nepasiduokite kitu pasakomis apie garso izoliacijos sip skyduose nebuvimo. O ji ne tik gera bet ir labai tvirta, be to jei sugalvosite pabarbenti tai visame name nesigirdės kaip barbenant per klasikinę gipsine pertvarą
    2 nesugalvokite kaip mes sutaupyti rekuperatoriui nes visada gyvensite pravirais langais nes labai greit iškvepuosite orą o dabar tenka statyti ir perdarinėti naują įrengtą namą.
    3 jei susidesite šildomas grindis tai to džiaugsmo kai šilta kojoms nuo grindų vistiek neturėsite nes grindys net prie -30 nesušils kad kojos ir basos ka nors pajaustų tai bus pinigai i balą jei investicija tokiam tikslui,
    4 nestatykite kaip mums pastate 80 kv namui kieto kuro katilo nes net kai buvo -30 juo neimanoma naudotis, vos užkuri ir jau verda tiek kad nespeja užgesti o kai gesini atidarydamas vožtuva kad šiltu maximum grindys tai langus reikes visa diena atidarytus palikti, kad nukristu temperatura ir atšaltų grindys. Jau nekalbu kad kaminas tiek užsikišo kad jau net popierius nebedega. Galima sakyti visą žiema šildėmės kondicionieriumi

    Apibendrinant tai labai gailimės kad netikėjome pardavėjo rekomendacijomis dėl šildymo ( galvojom melagis per tiltą važiavo bet klydome) ir prie jau jų imontuoto kondicionieriaus bijodami sušalti pasistatėme malkini 9kw pečiu, labai švelniai tariant neivertinome namų šiltumo nes pardavėjas sakė kad namui reikia apie 700watų ( ir kaip imanoma patikėti?) o labiausia pykstame ant tu meistrų kurie mus itikino kad bus šalta , kad pardavėjas mums makaronus kabina ir ttt ir ibruko ta malkine dėžę kurios ner kurdėt o pinigų investuota net bloga darosi kai pagalvoji.

    Šiaip jei reiktų vėl pirkti namą tai tikrai sip būtų 1 vietoje mūsų pasirinkime vien dėl tikrai tiesiog neitikėtino ekonomiškumo, bet antra karta isirenginėjant klausyčiau tos įmonės kuri statė rekomendacijų.

    Va tokie ispudžiai jei kil minčių dar ka nors parašysiu.

    Reply
    1. 16.1

      valdas

      Matyt turėtų būti puikus pirktinis namas, kas šiais laikais retas atvejas, kai dauguma statytojų apie išliekamąją kokybę galvoja mažiausiai 🙂
      Bent jau aš, tai iš kart pasakyčiau, kad pertvara iš SIP skydų turės geresnes akustines savybes, vien jau dėl savo didesnės masės ir daugiau skirtingų medžiagų. Nes kai daro sienas visokiuose klubuose ir pan, kur reikia turėti gera garso izoliaciją nuo aplinkos, tai toje detalėje visada eina osb plius gipso kartonas, nes skirtingas medžiagų tankis ir taip geriau slopinamas garsas. O kad panaudota polistirolas, o ne vata, tai kaip rodo praktika ne taip stipriai įtakoja.
      Na kad reikalingas rekuperatorius namams iš SIP, tai jau tikrai, nes sandarumas gaunasi vos ne automatiškai, jei labai nėra prichaltūrinta ties sujungimais 🙂
      O jei ne paslatis, kokia gavosi pirkimo kvadrato kaina?

      Reply
    2. 16.2

      Antakalnis

      O kas statytojas jei nepaslaptis buvo? gal galima gyvai pamatyti namą?

      Reply
      1. 16.2.1

        gyvenu

        Nežinau koks įmonės pavadinimas, bet svetainė ju http://Www.sips.lt tai pirkome iš ju. Šiuo metu kaip tik stebime kaip jie stato mūsų draugams naują namą na ir matydami kokias medžiagas naudoja, kokie meistrai dirba, dar labiau džiaugemės savo pirkiniu ir pasidžiaugdamas tikrai rekomenduoju 🙂 tik va draugams už ta pačia kainą bus dar šiltesnis namas ir šildomas vien tik elektra + instaliuota išmanaus namo valdymo sistema ko pasekoje tikimasi dar labiau sumažinti šildymo sąnaudas. Šildymas bus infraraudonų spindulių kilimėliais grindyse + šilumos siurblys oras oras. Tai šioje vietoje jaučiamės kai nupirke naują kompiuteri ir sužinoje, kad naujas modelis išleistas bus už savaitės už ta pačia kainą :))

        Reply
        1. 16.2.1.1

          planuojamas SIP

          O kokio storio skydus sudejo? Skydy sujungimui naudojote medinius statramscius ar dvejataines sijas? Beje ar papildoma siltinima is isores darete ?

          Reply
    3. 16.3

      mantas

      sveiki, galite pasakyti kokiame mieste pirkote sip nama? ir jei ne paslaptis, kas statytojas? aciu

      Reply
  17. 17

    Dalia

    Gal kas atsilieps ir pakomentuos mūsų situaciją:
    Šią labai lietingą vasarą ir rudenį statėmės namą iš sip skydų. Statytojai -UAB Genrusta su Algirdu Kuklieriumi ir darbų vadovu Broniumi Nedzinsku, skydai – UAB Sipkono (A.Kuklieriaus žento). Žodžiu, gražiai kalbėjo, kol pinigus sumokėjom, o paskui prasidėjo… aferos, brokai, vilkinimai (vien žodiu – bėkit kuo toliau nuo jų). Tokiam namui lietūs – peilis, o statybos su tokiais „statybininkais“ oi kaip užtruko. Dabar apie problemą – kai sumontavo stogo skydus, per lietų galima sakyti bėgo kiauriai. Kadangi firma dingo, tai pats vyras lipo ant stogo, jį suvaržė kaip priklausė, užpūtė putom gerai. Bet buvo keli tokie probleminiai taškai, per kuriuos vis tiek lyjant prasiverždavo vanduo – perdanga šlapia. pats skydas ar gegnė šlapia. Dabar uždengė plėvelę jau kiti meistrai (Ventia Gold150), tai po paskutinės lietingos savaitės nuvažiavę vėl radom pašlapiavusius skydus ir perdangą tuose probleminiuose taškuose, o jų yra 8-9 vietos, ant celofano net nedidelės balutės. Užlipus ant stogo jokių plėvelės dengimo brokų nematyti. Gal kas nors žinot, kur problema (plėvelė uždengta tinkama puse, užklijuota, vandens nepraleidžia). Ar gali tiek vanduo sunktis nuo vandens įsigėrusių skydų, mat jie, kad ir uždengti buvo laikomi nuo balandžio mėn, lauke, statybvietėje – mat greita statyba turėjo būti….

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

2015 Pasyvus-Karkasinis